J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Struktūra ir kontaktai
Struktūra ir kontaktai
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Projektų viešinimas
Projektų viešinimas
Tėvas Stanislovas, Algirdas Mykolas Dobrovolskis

Lietuvos katalikų kunigas, pamokslininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis. Kapucinas (1936, nuo 1940 vienuolinis vardas Stanislovas). Knygų autorius.

Gimė 1918 09 29 m. Radviliškyje, mirė  2005 06 23 Kaune, palaidotas Paberžėje.

1944 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Per II pasaulinį karą gelbėjo žydus. Iki 1947 m. kunigavo Plungėje. Perkeltas į kapucinų vienuolyną ir parapiją Petrašiūnuose (Kaunas), Lietuvos bažnyčiose pradėjo sakyti pamokslus, kuriuose ragino tikinčiuosius nepasiduoti sovietų valdžios įtakai, nebendradarbiauti su MGB, remti antisovietinį pasipriešinimą. 1948 m.  jam uždrausta pamokslauti Kauno arkivyskupijoje; apkaltintas antisovietine propaganda, suimtas. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų griežto režimo lagerio (kalėjo Intoje). 1956 08 m.  paleistas, grįžo į Lietuvą. 1957 03 m.  vėl suimtas, kalintas Vorkutlage. 1957 08 m.  paleistas. Grįžęs į Lietuvą kunigavo Joniškio, Ukmergės, Raseinių dekanatų bažnyčiose. Buvo sekamas sovietų saugumo, darytos kratos (konfiskuoti pamokslų konspektai, R. M. Rilke’s eilėraščių vertimai), uždrausta dėvėti kapucinų drabužius, 1960–61 m.  – aukoti Mišias, sakyti pamokslus. 1966 m.  perkeltas į Paberžę (Kėdainių r. savivaldybė). Greta sielovadinio darbo rinko bažnytinio meno ir etnologinę medžiagą. Laikė ir platino draudžiamą literatūrą („Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, „Aušrą“, pogrindinius leidinius iš Rusijos ir kitur), pas Tėvą Stanislovą lankėsi daug žmonių, ypač jaunimo, disidentų iš SSRS, A. Menis. 1976 m.  tardytas KGB būstinėje Vilniuje. Su Kauno arkivyskupijos kunigais 1978 m. pasirašė pareiškimą dėl naujos LSSR konstitucijos straipsnių apie tikinčiųjų teises, 1983 m. – pareiškimą, reikalaujantį nutraukti  kunigų A. Svarinsko ir S. Tamkevičiaus kalinimą. 1990 m. atkūrė kapucinų namus Dotnuvoje, paskirtas kapucinų gvardijonu, pradėjo vienuolyno restauravimą. 1992–94 m. spausdino pamokslus laikraštyje „Diena“. Nuo 2002 m.  bažnyčios Paberžėje administratorius.

  • Gedimino 4 laipsnio ordinas (1996), Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1999). 1997 m. suteiktas Kėdainių krašto Garbės piliečio vardas, 1999 m. Santarvės fondo premija

Išleistos Tėvo Stanislovo pamokslų knygos „Tėvo Stanislovo pamokslai“ (1994), „Apie meilę ir tarnystę“ (1997, 2003), „24 prædikener“ = „24 pamokslai“ (danų ir lietuvių kalbomis, 2015), apmąstymų knyga „Atsidūsėjimai“ (sudarė L. Bukauskas, 2003).

Apie Tėvą Stanislovą sukurti dokumentiniai filmai: „Atverti duris ateinančiam“ (1989, režisierius A. Stonys), „Tėvas Stanislovas: stotis tyloje“ (1998, režisieriai A. Juozaitis, A. Bugvilionienė).

Apie Tėvą Stanislovą parašytos knygos: Arvydas Juozaitis. Tėvas Stanislovas. – Vilnius, 1995; Vita Morkūnienė. Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje. – Vilnius, 2006, 2007; Birutė Tikniūtė. Tėvas Stanislovas – mažutėlių tarnas. – Kaunas, 2008; Valentina Šereikienė. Tėvo Stanislovo saulė. - Kaunas, 2016.