Kalbininkas. Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras. 

1937 03 04 gimė Gėlainių k., Kėdainių r.

1947–1954 m. mokėsi Dotnuvos vidurinėje mokykloje.

1958 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, 1966–69 m.  studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1958 m.  dėsto Šiaulių universitete (iki 1997 m.  Šiaulių pedagoginis institutas), 1977–79 m.  ir 1987–94 m. ir nuo 1996 m.  Lietuvių kalbos katedros vedėjas, 1972–77 m.  Šiaulių universiteto prorektorius; profesorius (2000). 1974–75  m. stažavosi Brno universitete. Tyrinėja lietuvių kalbos sintaksę, stilistiką. Parašė knygas: „Mokinių stiliaus klaidos ir jų taisymas“ (1972), „Praktinė stilistika“ (1977), „Praktinė stilistika: sinonimai“ (1978), „Stiliaus figūros“ (1980), „Stilistika“ (1997 32012), „Reklamos tekstas: pragmatika, stilius, kalba“ (2008), „Metalingvistika: nekalbininkų kalbotyra“ (2012). Svarbiausias veikalas – „Lietuvių kalbos stilistika“ (1983). Sudarė knygas „Kokia tautos kalba“ (1990), „Rinktiniai kalbotyros straipsniai“ (2001). Iš čekų kalbos išvertė K. Hausenblaso knygą „Stilistinė teksto charakteristika“ (1993), F. Čermáko knygą „Kalbos tyrimo metodai“ (1999).

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2018).