Zoologas, bibliografas, tautosakininkas, pedagogas.

Gimė 1889 08 04 Aukštadvaryje Kupiškio vls., Panevėžio apsk., mirė 1964 m. Vokietijoje.

Dėstė Dotnuvos žemės ūkio mokykloje ir Akademijoje, buvo Kėdainių gimnazijos direktoriumi.

Švedų kilmės. 1915 m. baigė Petrogrado universitetą (Fizikos ir matematikos fakulteto Gamtos skyrių). 1915–17 m. dirbo Rusijos karo aviacijos meteorologijos skyriuje. 1918–19 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, 1919–25 m. Panevėžio gimnazijos mokytojas, 1925–29 m. inspektorius, nuo 1929 m. Kėdainių, Panevėžio gimnazijų direktorius. 1924–40 m. dėstė Žemės ūkio akademijoje, 1925–27 m. Lietuvos universitete; docentas (1924). 1942–44 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijoje. Parengė „Zoologijos sistematikos terminų žodynėlį“ (1920). Parašė vadovėlių, svarbiausi: „Stuburinių gyvulių zoologija“ (1920), „Zoologijos vadovėlis“ (1925), „Mūsų šalies žinduoliai“ (3 dalys, 1932), „Zoologija“ (1932). Aktyviai dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos, Valstybinės archeologinės komisijos veikloje. 1923 m. Panevėžyje įsteigė Gimtajam kraštui tirti draugiją, iki 1940 m. jos pirmininkas. Panevėžio muziejaus įkūrimo (1925) iniciatorius. Sudarė ir 1925 m. paskelbė lokalinį (daugiausia Panevėžio apskrities senovinių vietų) archeologinį atlasą. Rinko tautosaką apie gyvūnus (knygos „Kaip lietuvis sodietis iš gyvulių elgesio spėja orų atmainas“, 1925; „Mūsų krašto fauna lietuvių tautosakoje“ 1932). 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą suimtas ir kalintas Panevėžio kalėjime. 1944 traukiantis iš Lietuvos į Švediją buvo suimtas vokiečių, kalintas Rygos kalėjime.