Kunigas, pedagogas, poetas, švietėjas.

Gimė 1880 04 20 Gaidžiuose, Utenos r., mirė 1931 12 24 Panevėžyje, palaidotas Marijampolėje.

Šėtos klebonas 1916–1927 m. 1919 m. įsteigė Šėtos progimnaziją ir joje mokytojavo.

Žalvarnis yra literatūrinis slapyvardis.

Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, už atsisakymą skaityti maldą rusų kalba iš Mintaujos gimnazijos pašalintas. Mokslus baigė Rusijoje, 1903 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją.

Vikaravo Krinčine, Tauragnuose. Vėliau vikaras Pabiržėje ir Pakruojyje. 1908 m. tapo Paįstrio klebonu, aktyviai ėmėsi Paįstrio Marijos vardo bažnyčios statybos. 1910 m. lapkričio 14 d. naujoji bažnyčia buvo pašventinta.

Klebonavimo Paįstryje metais J. Tilvytis išvystė aktyvią visuomeninę veiklą: suorganizavo blaivybės draugijos skyrių, į kurį susibūrė apie 300 narių, įsteigė „Saulės“ mokyklą, įkūrė bibliotekėlę su skaitykla. 

Nuo 1916 m. Šėtos bažnyčios rektorius, Šėtoje įsteigė pradžios mokyklą, progimnaziją, organizavo vietos savivaldą, pats buvo valsčiaus viršaitis, organizavo savanorius Lietuvos nepriklausomybei ginti. Rėmė laisvės kovų savanorius, vargšus, kovojo už blaivybę. Parašė pavasarininkų ir blaivininkų himnus.  Nuo 1927 m. Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčios rektorius. Bendradarbiavo leidiniuose „Šaltinėlis“, „Viltis“, „Lietuvių laikraštis“, „Draugija“, „Bažnytinė apžvalga“, „Tiesos kelias“ ir kituose.

Bibliografija: „Dienelei brėkštant“, poezija,1909 m.; „Daujėnai“, poezija, 1910 m.; „Paįstriečiai“, poezija, 1910 m.; „Palaimintas triūsas“, poezija, 1912 m.; „Rūtų saujelė“, poezija, 1912 m.; „Per skausmus į laimę“, libretas, 1912 m.; „Giesmės iš Jeremijo raudų“, dedikuota Maironiui, 1913 m.; „Giesmynas“, 371 giesmė, 1930 m.