Evangelikų reformatų kunigas, raštijos darbuotojas, bajoras.

Gimė 1602 m. Lietuvoje, mirė 1658 m. Liubčioje Baltarusijoje.

1625 m. buvo katechetas Kėdainiuose, po metų perkeltas į Šiluvą. 1628 m. ordinuotas kunigu, paskirtas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono Kristupo Radvilos dvarą. 1632 m. – į Šventežerį, 1633 m. – į Seirijus. 1630, 1632, 1634, 1636 m.  buvo evangelikų reformatų sinodo raštininkas. 1636 m.  Užnerio ir Naugarduko distriktų vizitatorius. 1637 m.  buvo Žemaitijos, 1638–55 m.  – Užnerio distrikto superintendentas (rezidavo Biržuose). Dalyvavo derybose dėl Lenkijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčių liturgijos suvienodinimo. Su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės provincijų superintendentais dalyvavo visos Abiejų Tautų Respublikos evangelikų reformatų generalinėse konvokacijose: 1634 m.  – Włodawoje, 1639 m. ir 1644 m. – Orloje (Palenkės vaivadija). 1641 m.  sinodo potvarkiu turėjo Alantoje suinventorinti bibliotekos fondą. Laidojant Kristupą Radvilą pasakė vieną iš trijų pamokslų (išspausdintas 1641).

Su Jonu Božimovskiu ir kitais parengė „Knygą nobažnystės krikščioniškos“, kuri 1653 m. buvo atspausdinta Kėdainiuose, Rheto spaustuvėje. Su J. Božimovskiu parengė knygą apie Kėdainius „Punkta Miasta Kiejdanskiemu“ .