Pedagogas, rašytojas, dramaturgas.

Gimė 1892 10 22 Navickuose Alytaus r., mirė 1948 01 04 Kaune.

Mokytojavo Kėdainių gimnazijoje. J. Geniušo parašytus vaikų scenai pedagoginio turinio veikalėlius vaidindavo  mokiniai. 1925−1926 m. Kėdainių mokytojų seminarijos dėstytojas. Juozo Paukštelio romano „Pirmieji metai“ Nomeikos prototipas.

1912 m.baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo Lenkijos, per I pasaulinį karą Poltavos gubernijos ir Petrogrado pradžios mokyklose. 1917 m. Petrograde baigė ikimokyklinio auklėjimo kursus, 1918 m. studijavo Petrogrado pedagoginiame institute pedagogiką ir istoriją. 1921 m. grįžęs į Lietuvą mokytojavo Kėdainių gimnazijoje, nuo 1925 m. – Lietuvos mokytojų seminarijoje Kėdainiuose. Nuo 1925 m. dar studijavo Lietuvos universitete istoriją. Dalyvavo Lietuvos mokytojų profsąjungos, valstiečių liaudininkų ir Lietuvos jaunimo sąjungos veikloje. Po Gruodžio septynioliktosios perversmo atleistas iš mokytojo pareigų, 1927 m. įkalintas. Vėliau dirbo Kauno miesto Švietimo skyriuje. 1930 m. vienas Lietuvos vaikų teatro draugijos organizatorių. 1931–40 m. Kaune vadovavo Lietuvos moterų globos komiteto mokyklai. 1940–41 m. dirbo Švietimo liaudies komisariate, 1941–44 m. – Kauno amatų mokykloje, nuo 1944 m. Kauno mokytojų seminarijos direktorius. Bendradarbiavo spaudoje. Nagrinėjo švietimo tobulinimo, auklėjimo teorijos ir praktikos, mokytojų rengimo ir kitas pedagogikos problemas,  bendrąsias ir specialiąsias didaktikas. Kritikavo mechanine atmintimi grįstus mokymo metodus, propagavo vaizdumo ir aktyvumo principus. Parašė lietuvių kalbos ir istorijos vadovėlių, knygų muzikinio ir scenos ugdymo klausimais („Epizodiškojo istorijos kurso metodika“, 1927, „Ryškusis skaitymas“, 1928, „Dramatizacija ir įscenavimas: Mokymo auklėjimo priemonė“, 1929, „Radijo pašnekesiai su mokytojais ir tėvais“, 1930, „Literatūros chrestomatija“, 1939, „Istorijos vadovėlis“, 1940), scenos veikalėlių vaikams: „Sapnas Velykų naktį“, „Paparčio žiedas“ (abu 1918), „Scenos vaizdeliai vaikų teatrui“ (1924). J. Visgino slapyvardžiu išleido romaną „Laisvės alėja“ (1935).