Istorikas, pedagogas, poetas, literatas, aktorius mėgėjas, dainininkas.
Gimė 1896 09 03 Liudiškiuose Anykščių r., mirė 1970 08 23 Vilniuje.
Ketvirtajame dešimtmetyje gyveno Šlapaberžėje.
Akiro slapyvardžiu parašė leidinį „Kėdainių apskritis“ (Kėdainiai, 1934)
1917 m. baigė Maskvos komercijos mokyklą, 1919 m. Kaune – Karo mokyklą. Dirbo mokytoju. 1924–27 m. studijavo literatūrą ir teologiją Lietuvos universitete. Nuo 1930 m. Valstybės radiofone Kaune rengė satyrinius pusvalandžius „Pupų Dėdės pastogėje“. Koncertavo, kaip dainininkas gastroliavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, įrašė plokštelių. Dalyvavo estradinės grupės „Dzimdzi drimdz“ spektakliuose. 1942 m. Kaune įkūrė cirką „Pupų Dėdės pastogė“. Nacių okupacijos metais kalintas. Po karo dirbo Lietuvos filharmonijos Vilniuje artistu, gastroliavo po Lietuvą su estrados dainininku A. Šabaniausku ir gitaristu A. Zabulioniu.
Išleido eileraščių rinkinių („Sielos sparnai“ 1919, karo metu 1923), parašė knygas: „Karininkas Antanas Juozapavičius“ (1923), „Kaimo vestuvės“ (1930), „Radijo bangos iš „Pupų Dėdės pastogės“ (1938), prisiminimų knygą „Pupų Dėdė“ (1999), knygų apie Lietuvos įvairias vietoves. Vaidino kine.
