Literatūrologas. Vienas žymiausių senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojų. Filologijos mokslų daktaras, profesorius.
Gimė 1913 01 12 Devynduoniuose, mirė 1970 07 12 Vilniuje. Palaidotas Devynduoniuose.
1937 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1937–40 m. mokytojavo Utenos gimnazijoje, 1940–41 m. Skuodo gimnazijos direktorius. Naciams okupavus Lietuvą suimtas, kalintas Kretingoje ir Dimitravo priverčiamojo darbo stovykloje. 1941 m. paleistas. 1942–44 m. mokytojavo Utenos gimnazijoje, 1944–46 m. – Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1946–48 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių literatūros institute. Nuo 1946 m. dėstė Vilniaus universitete, 1953–54 ir 1967–1970 m. Lietuvių literatūros katedros vedėjas; profesorius (1968).
Parengė spaudai S. T. Stanevičiaus „Pasakėčias“ (1948), „Dainas žemaičių“ (1954), „Raštus“ (1967). Visus senuosius raštus leido autentiškus ir transponuotus į dabartinę kalbą. Ieškodamas lietuvių folkloristikos ištakų iš Mažosios Lietuvos 17–18 a. leidinių (gramatikų, žodynų, etnografijos veikalų) išrinko lietuviškus priežodžius, patarles, mįsles, minkles, frazeologizmus ir paskelbė juos knygoje „Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a.: Priežodžiai, patarlės, mįslės“ (1956). Su K. Korsaku suredagavo „Lietuvių literatūros istorijos chrestomatiją: Feodalizmo epocha“ (1957). Išleido M. S. Slavočinskio giesmyno (1646) fotografuotinį leidimą su plačia įvadine studija ir išsamiais komentarais (1958). Parašė monografijas „Simonas Stanevičius“ (1955), „Mikalojus Daukša“ (1963). Su J. Palioniu paskelbė studiją „Seniausias lietuviškas rankraštinis tekstas“ (1964). Sudarė „Mikalojaus Daukšos bibliografiją“ (išleista 1971). Po mirties išleista J. Lebedžio studijų ir straipsnių rinktinė „Lituanistikos baruose“ (2 t. 1972), metodinė priemonė studentams „Kaip studijuoti“(1971), medžiaga studijai „Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime“ (nebaigta 1976), paskaitos „Senoji lietuvių literatūra“ (1977).
J. Lebedžio mokslo darbams, paremtiems gausia archyvine medžiaga, būdinga tiksli faktografija, kultūrologinis literatūros įprasminimas, preciziška tekstų analizė.
