Didaktinės literatūros kūrėjas. Eiliuoto feljetono pradininkas lietuvių literatūroje. Kunigas.

Gimė Terpeikiuose Kupiškio r., mirė 1874 12 02 Asavoje (Gardino sr.).

Vikariavo Kėdainiuose.

1827 m. įstojo į Vilniaus Laterano kanauninkų vienuolyną. 1832 m. baigė Vilniaus diecezinę kunigų seminariją (teologijos kandidatas). Kunigavo daugiausia Dzūkijoje (nuo 1848 m.Merkinėje). Už 1863 m.  sukilimo rėmimą 1867 m.  iškeltas į Asavą. Kunigaudamas mokytojavo parapijų mokyklose.

Parengė knygelę „Elementorius, arba Lengvas mokslas skaityt Rašto Švento“, kurioje mokoma tikėjimo tiesų, gražaus elgesio, pabrėžiama mokslo nauda; pamokymai parašyti dialogo forma. Parašė didaktinio pobūdžio eiliuotų humoristinių ir satyrinių kūrinių (rinkinys „Pasakos, pritikimai, veselios ir giesmės“ 1861).

K. Aleknavičius – eiliuoto feljetono pradininkas lietuvių literatūroje, vienas pirmųjų kūrė eilėraščius vaikams („Senis, vaikai ir pupos“). Poezijoje gausu kaimo buities detalių, ryšku sakytinės tautosakos, liaudies dainų poetikos ir šnekamosios kalbos poveikis; moralizavimas grindžiamas liaudišku humoru, pašaipa. Daug K. Aleknavičiaus kūrinių virto liaudies dainomis.