J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai
2024 m. spalio 13 d. LR Seimo rinkimai
2024 m. spalio 13 d. LR Seimo rinkimai
Viktoras Katilius

Prozininkas, publicistas, vertėjas, kritikas, kalbininkas.

Gimė 1910 11 24 Igliaukoje Marijampolė r., mirė 1993 07 04 Kaune.

Mokytojavo Kėdainių gimnazijoje.

1928–31 m. Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) studijavo mediciną, 1931–37 m. literatūrą (baigė 1942 m.). 1937–46 m. dirbo mokytoju, Grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi. 1947 m. už vadinamosios antisovietinės literatūros platinimą nuteistas, kalėjo lageryje Jakutijoje. Į Lietuvą grįžo 1950 m. Dirbo matininko padėjėju, raštininku, 1955–62 m., 1964–68 m. – mokytoju, bibliotekininku mokyklose, 1964–70 m. ir sandėlio darbininku.

Psichologiniuose romanuose „Katastrofa“ (1937), „Prieblandų romanas“ (parašytas 1937 m., išleistas 1998 m.) vaizduojamas prieškario miestiečių gyvenimas, nagrinėjamos meilės, šeimos problemos. Autobiografiniame romane „Akvariumas patrankos koserėje“ (parašytas 1963 m., išleistas 1998 m.; nebaigtas) pasakojama apie pirmąsias SSRS–Vokietijos karo dienas Kybartuose; ryšku racionalus istorijos vertinimas, humanistinė pozicija. Apysakoje „Naktis alyvų krūme“ (1939, 1991), apysakų ir novelių knygoje „Dykumos karalius“ (išleista 1996 m.) keliamos asmenybės ir visuomenės laisvės idėjos, nagrinėjamos lietuvių 20 a. 3–4 dešimtmečio socialinio ir dvasinio gyvenimo problemos. V. Katiliaus stiliui būdinga ekspresyvumas, natūralistiška sarkastiška kalba. Parašė romaną „Langai į prekyvietę“ (išleistas 1998 m.), memuarinę esė knygą „Židiniai ir žmonės“ (išleista 1997 m.), literatūros veikalą „Vinco Pietario akiračiai“ (1992 m.).
Išvertė A. Baranausko, A. Klemento, Maironio, K. O. Praniauskaitės, S. T. Valiūno poezijos iš lenkų, M. L. Rėzos – iš vokiečių kalbos, M. Gorkio, L. Feuchtwangerio, I. Turgenevo kūrinių.