J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai
2024 m. spalio 13 d. LR Seimo rinkimai
2024 m. spalio 13 d. LR Seimo rinkimai
Liudas Dambrauskas

 

P

Pedagogas, inžinierius, publicistas. Technikos mokslų daktaras. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam ir nacių okupaciniams režimams veikėjas.

Gimė 1921 04 25 Kuronyse Kėdainių r., mirė 2003 11 26 Kaune.

Mokėsi Kuronių pradžios mokykloje, Šėtos gimnazijoje, Kėdainių gimnazijoje. Buvo valstybinių įstaigų darbuotojas Kėdainiuose ir Krakėse. Atsiminimų knygoje „Gyvenimo akimirkos“ (1990) – gimtųjų apylinkių, Šėtos, Kėdainių gyvenimas, istorija, žmonės.

1941 m. dalyvavo antisovietiniame Birželio sukilime. 1942–43 m. ir 1944–45 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo chemiją. 1942 m. buvo vienas Ateitininkų moksleivių sąjungos vadovų. Dalyvavo Lietuvių fronto antinacinėje veikloje, prisidėjo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrimo Kaune (1943 11). Su kitais 1944 m. įkūrė Lietuvos išlaisvinimo tarybą, buvo faktinis jos vadovas.

1945 04 m.  sovietinio saugumo suimtas; 1945–55 m. kalintas Urale ir Kazachijoje. 1962 m. baigė Maskvos politechnikos institutą; Maskvoje apgynė disertaciją (Lietuvoje neleista). Iki 1973 m. dirbo „Inkaro“ gamykloje Kaune, 1973–84 m. – Termoizoliacijos institute Vilniuje (iki 1981 m. Sintetinių rišiklių laboratorijos vedėjas; svarbiausi tyrimai iš šios srities). Su kitais padarė 21 išradimą.

Rašė straipsnius į nelegalius leidinius. 1984 m. vėl suimtas, iki 1987 02  m. kalintas Mordovijoje. Grįžęs iš Mordovijos bendradarbiavo su pogrindine spaustuve „ab“.

Vienas Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių fondo „Į laisvę“  lietuvių kultūrai ugdyti filialo Lietuvoje steigėjų (1990), 1990–92 m. tarybos pirmininkas. Su kitais 1993 m. įkūrė rezistencinio paveldo bendriją „Atmintis“, jai iki 2001 m. vadovavo.

Parašė atsiminimų („Gyvenimo akimirkos“,  2 dalys,  1990, „Baravykų raistas“, 1997), publicistikos knygų („Žvilgsnis į dabartį“, 1992, „Politinių aistrų sūkury“, 1994, „Spingsulė tamsaus tunelio gale“,  1995, „Praeities aidai“, 1997, „Svetimų nepalaužtas, savų nepaklupdytas“, 1999, „Kovo 11 tragizmas“, 2001), dienoraščių („Išeinančiojo mintys: dienoraščiai“, 2005).

Gedimino ordino Karininko kryžius (1996), Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001).